Paprikos kilmė Centrinė Meksika, ji buvo atvežta į Ispaniją XVI amžiuje grįžtančių tyrinėtojų. Jos populiarumas ir auginimas išplito po Europą, ypač Vengrijoje, kur paprika tapo Vengrijos virtuvės kertiniu akmeniu. Pats žodis „paprika” Vengrijos kalboje kilo iš lotynų kalbos žodžio „piper” arba serbų ir kroatų kalbos žodžio „papar”, reiškiančio pipirus, atspindint jo pipirišką skonį. Laikui bėgant, Vengrija sukūrė įvairias paprikos rūšis, nuo saldžių iki aštrių, kurie yra iki šiandien naudojami nacionaliniams patiekalams. Paprika tapo mylimu prieskoniu daugelyje pasaulio virtuvių. Šiandien paprika gaminama įvairiose šalyse, iš kurių Vengrija, Ispanija, Serbija ir JAV yra pastebimi gamintojai. Kiekviena regionas augina savitas veisles, kurios suteikia unikalius skonius ir spalvas vietiniams bei tarptautiniams patiekalams, dėl ko paprika tapo globaliai pripažintu ir universaliu prieskoniu.
Saldžiosios paprikos milteliai ne tik suteikia patiekalams raudoną spalvą ir saldžiai aštrų skonį, bet ir turi keletą sveikatai naudingų savybių. Turtinga antioksidantų, tokie kaip beta-karotenas, kapsantinas ir kvercetinas, ji padeda kovoti su laisvaisiais radikalais, mažindami lėtinių ligų riziką. Paprikos milteliai taip pat yra puikus A ir E vitaminų šaltinis, joje esantis B6 vitaminas padeda nervų funkcijai ir energijos apykaitai.
Virtuvėje saldi paprika yra labai universali; ji dažnai naudojama įvairiose kulinarijos tradicijose kaip prieskonis įvairiems tradiciniams ir moderniems patiekalams. Jos švelnus saldumas ir skonio gilumas praturtina marinatus, padažus ir prieskonių mišinius, todėl tai yra svarbus prieskonis tiek sūriuose, tiek kai kuriuose saldžiuose receptuose.
Puikiai tinka gardinti troškinius, padažus, sriubas ir kitus patiekalus.
Vaisinis saldumas su trupučiu pikantiško skonio.
Be dirbtinių kvapiųjų medžiagų.