Sausi augaliniai maisto produktai, tokie kaip augalų milteliai, riešutai, pupelės, lęšiai ir prieskoniai, dažniausiai turi ilgą galiojimo laiką, tačiau laikui bėgant jų kokybė gali suprastėti. Nors jie paprastai „nesugenda“ taip, kad taptų pavojingi vartoti, jų skonis, tekstūra ir maistinė vertė gali suprastėti. Pavyzdžiui, pupelės ir lęšiai, tinkamai laikomi, galima išlaikyti apie 2 metus ar net ilgiau, tačiau senesnės pupelės gali ilgiau virti arba visiškai nesuminkštėti.
Riešutai yra vertingas maisto produktas, turintis daug sveikųjų riebalų, baltymų ir kitų naudingų medžiagų, tačiau dėl juose esančių riebalų jie gali greitai apkarsti, jei nėra tinkamai laikomi. Geras būdas prailginti jų galiojimo laiką – laikyti riešutus vėsioje, sausoje vietoje. Galima juos laikyti šaldytuve, nes žema temperatūra padeda sulėtinti riebalų oksidaciją ir taip užtikrina ilgesnį šviežumą. Jei šaldytuvo neturite, rinkitės tamsią, sausą ir vėsią vietą, pvz., spintelę ar sandėlį, ir būtinai įsitikinkite, kad riešutai būtų sandariai uždaryti sandariuose induose, kad apsaugotų juos nuo oro ir drėgmės.
Ilgiausias džiovintų vaisių galiojimo laikas pasiekiamas tinkamai juos laikant. Laikant sandariuose induose vėsioje, sausoje vietoje, džiovinti vaisiai gali išsilaikyti virš 1 metų. Norint pratęsti galiojimo laiką, džiovintus vaisius galima laikyti šaldytuve, kur jų galiojimo laikas gali būti pratęstas iki 2 metų, o užšaldyti jie gali išlikti kokybiški iki 3 metų ar ilgiau. Visada užtikrinkite, kad indai būtų sandariai uždaryti, kad vaisiai neabsorbuotų drėgmės ir neprarastų savo tekstūros.
Augalinių miltelių, tokių kaip baltymų ar žolelių milteliai, pakuotėse dažnai nurodomas „geriausias iki“ terminas, kuris rodo, kada jie išlaiko aukščiausią kokybę. Tuo tarpu prieskoniai turi trumpesnį veiksmingumo laikotarpį – maltų prieskonių galiojimo laikas paprastai yra 1–2 metai, o nemaltų prieskonių – iki 3–4 metų. Laikui bėgant prieskoniai praranda savo aromatą ir stiprumą, todėl tai gali turėti įtakos patiekalų skoniui.
Tinkamas laikymas yra esminis norint maksimaliai prailginti sausų augalinių maisto produktų galiojimo laiką. Jie turėtų būti laikomi vėsioje, sausoje vietoje, apsaugotoje nuo tiesioginių saulės spindulių, karščio ir drėgmės. Sandarūs indai – stikliniai indai, metalinės dėžutės ar kitos maistui tinkamos sandarios pakuotės – padeda apsaugoti nuo oro ir kenkėjų. Taip pat rekomenduojama ant pakuočių užrašyti pirkimo ar galiojimo datą, kad būtų lengviau stebėti. Pupeles ir lęšius geriausia laikyti sandariuose induose, nes jų originali pakuotė gali praleisti kenkėjus. Augaliniai milteliai taip pat turėtų būti perkeliami į sandarius indus.
Prieskoniai reikalauja ypatingos priežiūros, kad išlaikytų savo stiprumą. Jie turėtų būti laikomi toliau nuo karščio šaltinių, pavyzdžiui, viryklės, ir nelaikomi virš orkaitės ar mikrobangų krosnelės, kur karštis ir drėgmė gali greitai pabloginti jų kokybę. Nemalti prieskoniai tarnauja ilgiau nei malti, todėl jie yra geresnis pasirinkimas ilgalaikiam laikymui.
Norint ilgiau laikyti sausus augalinius maisto produktus, yra keli metodai, padedantys išlaikyti jų šviežumą. Vakuuminis pakavimas yra puikus pasirinkimas, nes pašalina orą ir žymiai prailgina galiojimo laiką. Šaldymas taip pat yra veiksmingas būdas, ypač prieskoniams, pupelėms ar milteliams, nes jis apsaugo nuo drėgmės ir išlaiko kokybę. Tinkamas laikymas ne tik išlaiko šių maisto produktų skonį ir aromatą, bet ir užtikrina, kad jie išlaikytų savo maistinę vertę, todėl verta skirti dėmesio jų kokybei ir ilgaamžiškumui.
Pasenusių augalinių maisto produktų požymiai
Pasenęs augalinis maistas ne visada yra pavojingas vartoti, tačiau jis dažnai praranda kokybę, skonį ir maistinę vertę. Kalbant apie pupeles ir lęšius, svarbu atkreipti dėmesį į pelėsį, spalvos pakitimus ar neįprastą blizgesį jų paviršiuje. Jei jie išlieka itin kieti ar trapūs net po mirkymo ir virimo, tai ženklas, kad jie jau seni, tačiau tai nereiškia, kad jie netinkami vartoti.
Jeigu džiovintos ankštinės daržovės turi nemalonų, pelėsinį ar rūgštų kvapą bei pasikeitusią išvaizdą, tai aiškiai rodo, kad šios ankštinės daržovės jau netinkamos naudoti.
Augalinių miltelių, tokių kaip baltymų ar žolelių milteliai, galiojimo pabaigos požymiai taip pat yra gana akivaizdūs. Drėgmės poveikis gali sukelti gumulėlių susidarymą, o tai yra pagrindinis ženklas, kad gali pradėti veistis mikroorganizmai. Spalvos pokyčiai, rūgštus ar sugedęs kvapas bei kartus skonis taip pat rodo, kad milteliai nebėra švieži.
Prieskoniai su laiku praranda savo stiprumą, o pagrindinis senumo požymis yra aromato netekimas. Jei susmulkinus ar patrinus prieskonius neišsiskiria stiprus kvapas, tai greičiausiai reiškia, kad jie pasenę. Blankus skonis taip pat rodo, kad prieskoniai pasenę. Gumuliukai ar kietos sankaupos prieskoniuose rodo drėgmės poveikį, kuris gali dar labiau pabloginti jų kokybę.
Riešutai ir sėklos dažniausiai genda dėl juose esančių riebalų, kurie su laiku apkarsta. Rūgštus, nemalonus kvapas yra pagrindinis gedimo požymis. Kartus skonis bei matomi pokyčiai, tokie kaip susitraukimas, spalvos pakitimai ar pelėsis, taip pat rodo, kad jie netinkami vartoti. Panašiai ir džiovinti vaisiai gali sugesti, jei jų tekstūra tampa itin kieta, lipni ar minkšta. Rūgštus ar fermentacijos kvapas, pelėsis ar cukraus kristalai ant paviršiaus rodo, kad produktas pasenęs.
Džiovinti vaisiai, kurių tekstūra tampa pernelyg kieta, lipni arba minkšta, gali būti sugedę. Be to, rūgštus ar fermentacijos kvapas, taip pat pelėsis ar cukraus kristalai ant paviršiaus rodo, kad vaisiai nėra tinkami vartoti.
Kalbant apie grūdus ir sėklas, kaip pavyzdžiui ryžiai, bolivinė balanda ar šalavijo sėklos, sugedimą gali rodyti pasenęs ar nemalonus kvapas. Vabaliukai, lervos ar voratinklių pėdsakai yra akivaizdus ženklas, kad grūdai ir sėklos nebėra saugūs vartoti. Drėgmės padaryta žala, matoma per gumulus ar pelėsį, taip pat neįprasti spalvos pokyčiai rodo, kad grūdai ar sėklos turi būti išmesti.
Apskritai, bet koks augalinis maistas, kuriame pastebimi kenkėjų, drėgmės, pelėsio požymiai, turėtų būti išmestas. Tokie gedimo požymiai gali lemti nemalonų skonį arba net kelti pavojų sveikatai.
Tinkamos laikymo sąlygos, tokios kaip sandarūs indai ir vėsios, sausos vietos, gali padėti išvengti šių problemų ir prailginti augalinio maisto galiojimo laiką.