Kaip manote, kodėl žmonės mėgsta laikytis dietų? Ar tikrai dieta yra tai, be ko mes negalime išgyventi?
Pasaulyje yra priskaičiuojama virs 3000 dietų. Kaip išsirinkti tą, kuri tikroji? Tą, kuri pakeis mūsų pasaulį ir mes tapsime sveikesni, gražesni, lieknesni, o gal ir laimingesni, nes visagalė dieta padės mums to pasiekti.
Tad pabandykime apibrėžti, kas gi yra DIETA. Dieta yra maisto produktų rinkinys arba derinys, kuriuo besimaitindamas žmogus sulaukia tų rezultatų, kurių jis siekia. Na, čia rašydama paprastai ir glaustai, ne išsiplėsdama, o pasinaudojusi tarptautinių žodžių žodynu atradau įdomių paaiškinimų, bet visus juos jungia vienas dalykas – savęs apribojimas ar tai būtų kalorijos, ar specialūs maisto produktai, ar tiesiog įsitikinimas. Tad šiuo atveju peršasi logiška išvada, kad žmogus, siekdamas pagerinti savo būklę ar būseną, griebiasi to kažko, šiuo konkrečiu atveju – dietos, tikėdamasis pokyčių savo gyvenime.
Suprantu situaciją, kai vardan pašlijusios sveikatos tenka rinktis tam tikrus produktus arba atsisakyti to, ką be galo mėgstame. Negana to, kad pašlijusi sveikata, dar tenka išgyventi ir pasirinkimo stresą, nes ne kiekvienas iš mūsų intuityviai tikime tokio pasirinkimo ne tik kad tikrumu, bet ir galutiniu rezultatu. Ir kažin kodėl? Todėl, kad dieta apriboja mūsų pasirinkimą.
Na o dabar pafantazuokime. Kaip manote, ar egzistuoja minčių dieta, jausmų dieta ar santykių dieta? O kas būtų, jei tokios dietos egzistuotų? Ar yra nors mažiausia tikimybė, kad ėmę mąstyti kitaip, teigiamai, mes sukurtume kitokią aplinką bei kitokią savijautą, o galiausiai gal net taptume laimingi? Juk ne vienam iš mūsų ir ne kartą teko girdėti apie minties galią, apie mūsų norus bei jų išsipildymą. Štai čia tikriausiai jums kyla klausimas, ką tai turi bendra su dieta?
Atsakymas paprastas – VISKAS BENDRA. Mokslo įrodytas streso poveikis mūsų organizmui, funkcionavimui bei mitybai. Panagrinėkime eilinio žmogaus eilinę dieną: tas žmogus dirba nemėgstamą darbą, jam tenka keltis 6-7 val. ryto, važiuoti į darbą iki valandos ir daugiau, jaudintis ir tikėtis, jog bosas nebus pagiringas (juk pasitaiko taip, tiesa?), kad bendradarbė nebus susipykusi su anyta ir kad jis nepaklius į kamščius ir atvažiuos į darbą porą minučių prieš jo pradžią. Pažįstamas vaizdelis, ar ne? Patikėkite, jei jau prakaituojate tokioje situacijoje dar nė neprasidėjus darbo dienai, tai jūsų antinksčiai jau dirba 300 procentų pajėgumu bandydami išlaikyti cheminį balansą jūsų endokrininėje sistemoje. Dabar vėl pasvajokime. Jūs dirbate tai, be ko negalite gyventi, dirbate tai, kam jūs ir buvote sutvertas. Turite visas sąlygas ir galimybes keltis pagal savo biologinį laikrodį, ramiai išgerti stiklinę vandenuko, prabėgti krosiuką, pašnekinti skubantį kaimyną, ramiai išsimaudyti po dušu ir po skanių pusrytėlių prisėdę prie kompiuterio namų ofise likusią dienos dalį nuveikti tiek pat darbų per keletą valandų, kiek kitas geriausiu atveju nuveikia per savaitę ir tai tik jei dirba be streso. Taip, jūs teisūs, visiškai išvengti streso neįmanoma, bet yra toks posakis „Kai gyvenimas padovanoja citrinų, geriausia iš jų išspausti limonadą“. Štai jums ir momentas, kada galima minčių dieta. Šiuo atveju laimi tas, kuris geba iš neigiamo sukurti teigiamą. Ir tai galima padaryti pakeitus požiūrį (pakeitus produktą arba atsisakius produkto, kuris yra mums įprastas), mintį, kuri kuria pajautą, jausmą, emociją ir galiausiai manifestuoja rezultatą pagal tai, kokios mintijimo dietos mes laikomės. Sutinku, juokingai skamba, bet jei į viską žiūrėtume paprasčiau, suvoktume streso mechanizmą ir galiausiai prisiimtume visišką atsakomybę už savo mintis, tai pakeistų ne tik mūsų būseną, bet ir mitybą, nes mes juk tampame tuo, ką valgome. Jei valgome sveiką, kokybišką maistą, kuriame stiprų, gražų ir sveiką fizinį kūną. Jei renkamės verkšlenti, kaltinti, baimintis, savo jausmų vedini liksime prie suskilusios geldos, ant sofutės, žiūrėdami eilinį serialą, kramsnodami šaltą picą, užsigerdami jei ne „Coca-cola“, tai geriausiu atveju atvėsusia kava, o filmo pabaigą atšvęsime „Krem briule“ ledais, braukdami ašarą, kad rytoj ir vėl į darbą…
Tad kaip manote, mieli skaitytojai, ar egzistuoja minčių dieta? Ar tikrai mūsų kiekvieno asmeninė pareiga rinktis būti ar neBūti?..
Apie autorę:
Irena Žentalytė, daugelį metų gyvendama JAV, gilino žinias tiek apie žaliavalgišką mitybą, tiek žmogaus dvasingumą. Ji pritaikė savo žinias dirbdama bei kurdama patiekalus viename iš Lietuvos žaliavalgiškų restoranų. Irena veda laidas, webinarus. Ji mokosi Dr. Morse JAV detoksikacijos institute bei žaliavalgiško maisto gaminimo mokykloje Jungtinėje Karalystėje pas pasaulyje gerai žinomą „RAW šefą” Russell James.
Su Irena susitiksite čia:
Čia pateikiama informacija negali būti interpretuojama kaip gydymo ar kitokio pobūdžio sveikatos klausimų sprendimo rekomendacija.
Raginame sprendimus, susijusius su asmenine sveikata, priimti asmeniškai, įvertinus įvairius informacijos šaltinius.