Mėlynoji spirulina ir žalia spirulina dažnai painiojamos, jos yra kilusios iš skirtingų dumblių rūšių ir turi skirtingas savybes.
Pagrindiniai skirtumai:
– Mėlynoji spirulina gaunama iš specifinių melsvadumblių rūšių – Arthrospira platensis. Žalia spirulina, tai įprasti spirulinos milteliai, gaunami iš Arthrospira platensis arba Arthrospira maxima rūšių, kurie yra žalsvos spalvos.
– Pigmentas ir spalva pagrindinis skirtumas tarp mėlynos ir žalios spirulinos. Mėlyna spirulina savo intensyvią mėlyną spalvą įgauna iš pigmento fikocianino, kuris yra mėlynas pigmentas, turintis antioksidacinių savybių. Žalioji spirulina įgauna žalią spalvą dėl chlorofilo (žalio pigmento) ir kitų pigmentų derinio.
– Mėlynoji spirulina ir žalia spirulina turi daug maistinių medžiagų ir vitaminų, mineralų ir baltymų. Jų maistinių medžiagų kiekis, pvz., baltymų ir vitamino B12 kiekis, gali būti panašus, nes jie gaunami iš panašių dumblių rūšių, tačiau tiksli maistinių medžiagų sudėtis skiriasi priklausomai nuo auginimo sąlygų ir perdirbimo metodų.
– Mėlynoji spirulina pirmiausia naudojama kaip natūralus maisto dažiklis, suteikiantis maisto produktams ir gėrimams ryškią mėlyną arba turkio atspalvį. Kita vertus, žalioji spirulina dėl turtingo maistinių medžiagų profilio dažniausiai naudojama kaip maisto papildas. Jis dažnai tiekiamas miltelių arba kapsulių pavidalu ir paprastai vartojamas dėl galimos naudos sveikatai.
Nors žalioji spirulina labiau vertinama dėl savo naudos sveikatai, mėlynoji spirulina taip turi panašių savybių:
Antioksidacinės ir priešuždegiminės savybės – fikocianinas, aktyvus mėlynosios spirulinos komponentas, pasižymi galingomis antioksidacinėmis savybėmis, kurios padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinio streso ir laisvųjų radikalų daromos žalos. Taip pat fikocianinas veikia kaip natūralus detoksikatorius, padedantis pašalinti toksinus iš organizmo.
Kadangi spirulinoje yra chlorofilo, tai padeda sureguliuoti virškinimo sistemą ir skatina sveikų bakterijų augimą žarnyne. Vitaminai C, E ir B6 skatina baltųjų kraujo kūnelių gamybą.
Mėlynoje spirulinoje gausu baltymų, kalcio, magnio, cinko ir seleno, vitaminų A, C, E ir B.
Vartojimas
Mėlynoji spirulina yra gana švelnaus skonio, kuris apibūdinamas kaip šiek tiek žemiškas arba žolinis, su subtiliomis jūros dumblių užuominomis. Palyginti su žaliąja spirulina, skonis yra daug silpnesnis, tačiau gali skirtis priklausomai nuo koncentracijos ir kitų ingredientų, su kuriais ji maišoma.
Mėlyna spirulina gali būti naudojama įvairiais būdais, norint maistui ir gėrimams suteikti ryškios mėlynos arba turkio spalvos.
Galite naudoti desertams, kokteiliams, glotnučiams ir kepiniams.
Nėra visuotinai nustatytos standartinės dažiklio dozės, todėl pradėkite nuo mažo žiupsnelio arba maždaug 1/4–1/2 arbatinio šaukštelio mėlynos spirulinos miltelių ir pakoreguokite, jei reikia.
Atsižvelkite į skonio suderinamumą.
Mėlynoji spirulina gali pakeisti spalvą, kai naudojama gaminant maistą arba maišoma su tam tikrais ingredientais. Jos spalva gali pakisti, kai ją veikia skirtingais pH lygiais:
Rūgštūs ingredientai: įdėjus į rūgščius ingredientus, pavyzdžiui, citrinų sultis ar actą, mėlynoji spirulina gali tapti labiau violetinė arba rožinė.
Šarminiai ingredientai: sumaišius su šarminiais ingredientais, ji gali tapti labiau žalia.
Karštis: aukšta temperatūra gaminant maistą taip pat gali turėti įtakos mėlynosios spirulinos spalvai. Veikiama karščio ji gali prarasti dalį gyvybingumo arba pakeisti atspalvį.
Naudojant per daug mėlynos spirulinos gali atsirasti kartaus skonio, todėl geriausia ją vartoti saikingai.
Dėmesio. Spirulinos nerekomenduojama vartoti nėščioms ir žindančioms moterims, bei asmenims sergantiems autoimuninėmis ligomis.
Šaltiniai:
https://www.webmd.com
https://www.emedicinehealth.com
PASTABA. Čia pateikta informacija negali būti interpretuojama kaip gydymo ar kitokio pobūdžio sveikatos klausimų sprendimo rekomendacija. Raginame sprendimus, susijusius su asmenine sveikata, priimti asmeniškai, įvertinus įvairius informacijos šaltinius.